Māte Ede Upītis

Sniego baltumo dovana Pėterio Upyčio motinai.

Įvairias alyvų veisles Pėteris Upytis paskyrė savo artimiems žmonėms. Dėkingumu ir meile motinai jis yra išvedęs vieną iš gražiausių baltų alyvų veislių, pavadindamas ją savo mamos vardu – ‘Māte Ede Upītis’. Brolis Augustas atsimena, kad motinos ir Pėterio gyvenimas riedėjo kartu iki jos paskutinės valandos. Viskas buvo atleista ir visi reikalai buvo pakrypę į gerą. Daugelis pasakojo, kad Upyčio motina turėjo subtilų grožio jausmą. Jos sodelyje visuomet buvo vieta žydinčių augalų porai. Jei ji kažkam nešdavo riestainį, papuošdavo jį gėlyte. Ar tai būdavo kepinys, ar kiaulienos troškinio gabaliukas – visada būdavo gražiai suvyniotas, o gėlė ant jo viršaus. Baltą žiemą pakelį puošdavo žalia eglės šaka. Kai vaikai vilkosi šventinius drabužius, motina sakydavo: „Gerus drabužius reikia tvarkingai dėvėti!“, galvojo apie prideramą elgesį tarp žmonių. Motiną Pėteris vertino labiau už viską. Praeidamas šalia baltų motinos alyvų, jis visada nusiimdavo kepurę ir nusilenkdavo, tokiu būdu pagerbdamas savo motiną. Baltos gausiai žydinčios alyvos yra nuostabus paminklas, skirtas itin gerbiamai stipraus būdo moteriai – motinai. Pėterio Upyčio bendražygiai atsimena, kad su šia baltų alyvų veisle meistras visada apdovanodavo moteris, pridurdamas: „Ne „Upytė“, o „Upytis“!“ Pėteris Upytis savo motinai taip pat yra skyręs šio eilėraščio eilutes: „Ir visas gėles, kurių tau nepaspėjau padovanoti, Aš sode pabersiu, lai žydi tarp alyvų. Kai jos palies žemę šiltą, Tu jas pajausi, brangi motina.“

Šaltinis: https://www.vestnesis.lv/ta/id/40219, Pagal žurnalą “Dārzs un Drava”, Nr. 12, 1986.